metelninkas

×metélninkas (-nykas), -ė (l. mietelnik) smob. (1) 1. SD150, CI768, [K], Skr, Ds juokdarys, cirko artistas: Kai eidavo vengrai, tai nors turėjome metélninkų: jie ir štukų, ir juoko pridarydavo PnmA. Metelnykas iš to vaiko, jis be baikų nieko nepadarys Vv. 2. Brž nepastovus žmogus, vėjavaikis: Metélninkas mėčiojas kaip uosių varpstė J. Kurs duoda ir atema, darkčiojas, voliuojas, plepa, pats nežino, ką darąs, mėtos še, čia, tas metélninkas J. Tu tam savo sūnui ne viską pavesk: jis toks metélninkas, tau viską praleis Žvr. Ji tokia metélnykė, kad su ja negali rodos gaut Gs.